VARTOTOJO GIDAS® gruodžiui
Kasmėnesiniai atradimai, skaitiniai, žiūriniai su naujienlaiškio veidu
Metų galas lyg tvinkčiojanti vena — neramus ir įraudęs. Tiek dėl streso, ką dėti po eglute mylimiesiems (jis nė kiek nemažėja, net ir visiems aplink skiedžiant, kad dovanos nesvarbu), tiek dėl metų galo darbų užanstpaudavimo, tiek dėl grandiozinių naujų planų, tiek dėl metų apžvalgos surikiavimo, tiek dėl ateities prognozių rengimo (jau kaupiuosi 2024-ųjų Tendencijų Raportui). Paskutinis šiemet VG® dar išlaiko įprastą kirpimą, o sausį dalinsiuosi 2023-ųjų saldumynais ir aiškinsiuosi, kuo dar vieni metai buvo dosnūs.
Linkėdamas jums kur kas ramesnio gruodžio nei sau, beriu padėkas už gausų naujienlaiškio skaitymą ir mano laidų klausymą. Be jūsų akių ir ausų nebūtų dialogo. Už kuo geresnius įvairių pavidalų susikalbėjimus kitąmet ir kuo mažiau lavonkalbės!
TEMA
Į barą užeina Google paieška, bibliotekininkas, gydytojas ir dirbtinis intelektas
Matai viską vienaip, tada ateina Elanas Ullendorffas (Wired) ir paaiškina apie Google paiešką. Su raiškiais pavyzdžiais ir ateities prieskoniais. Ir jau matai kitaip.
Štai kaip: yra dvi paieškos internete formos. Viena jų paremta gydytojo mąstysena, kita — bibliotekininko. Gydytojo tikslas yra apsaugoti jus nuo konteksto. Jis turi sukaupęs daugybę metų patirties, žinių, apmokymų ir užuot tai jums išdėstęs, tiesiog kondensuoja ir sintetina. Kėtinimai geri: juk ateinate atsakymų, pateikiamų diagnozės, ar gydymo forma. Gydytojas sutaupo jums laiko ir apsaugo nuo nereikalingos, ar stresą varančios informacijos.
Bibliotekininkas elgiasi kitaip. Jo užduotis nukreipti jus į konteksto glėbį. Jis gali padėti rasti šaltinius, bet tikisi, kad destinacija pati atsiskleis kaip vartai į žinias. Jis nebijo jūsų nepriklausomo mąstymo ir skatina atradimus. Jis nesiekia pateikti atsakymų, greičiau tik susigaudyti informacijos pertekliuje. Ir jei ieškant kažkokio šaltinio jūsų dėmesį patrauks visai kitas — tai irgi puiku.
Pirmuosius 25-erius egzistencijos metus internetas buvo bibliotekininku. Daugybė darbo darydavome patys. Bet pamažu paieška virsta gydytoju. ChatGPT ir Bing Chat ir Google Bard siekia pateikti atsakymus tiesiai, be jokio poreikio šaltinių ieškojimui.
Ullendorffo straipsnyje ypač elegantiškai žvelgiama į žmogaus problematiškumą, mūsų patirčių ir vertinimų niuansiškumą ir dirbtinio intelekto brutualumą. Jis nerimauja, kad ateitis bus pilna pagreitintų destinacijų, velniop keliones (juk jos mus daro žmonėmis, primena Elanas), kur nuorodos tik privalomybė, o ne pakvietimas gilintis. Ir kur užuot kėlę nuostabą, mūsų įrankiai elgsis su mūsų nuostaba lyg su negalavimu.
Pabaigoje skaitytojas atsiduria prie dviejų kelių: “Kokios technologinės ateities norime? Tokios, kuri žino visus atsakymus, ar tos, kuri skatina mus užduoti daugiau klausimų? Tokios, kuri prioritetizuoja išeigą, ar prienamumą? Tokios, kuri mato žmonės kaip duomenų rinkinius eksploatavimui ir nori įveikti jų neefektyvumą, ar tokios, kuri juos regi kaip naudingus ir vertus dėmesio?”
Rinkitės. Bet prieš tai jokio pasirinkimo: paskaitykite.
BANDYMAI SUPRASTI ŽMOGŲ
Epizodas #4: “Žmogus ir dievas: ar jiems reikia vienas kito?”
Tęsiu dešimties mano laidos “Bandymai suprasti žmogų” epizodų pristatinėjimą. Joje nesenstančiomis temomis kalbinu dominančius, kasdien eteryje nedūzgiančius pašnekovus ir iš jų atsakymų bei savo interpretacijų siekiu išausti vientisą pasakojimą. Šis — apie dievą, kurį rašau iš mažosios, nes jo dar nesutikau.
Dievas sukūrė žmogų. Ar visgi žmogus sukūrė dievą? Šitas amžinas klausimas yra tikinčiųjų ir ateistų stumdynėse. Nereikia daug intelektualinių pastangų, kad sugalvotum dešimtis priežasčių, kam žmogui reikia dievo. Tai ir būdas nesusitaikyti su savo baigtinumu. Ir įrankis paaiškinti per sudėtingą, visada per sudėtingą pasaulį. Žiaurumo, kančios, neteisybės kanalizacija. Vilties, kad yra didesnė prasmė, šaltinis.
Mano klausimas, atsuktas į dominuojančias religijas, yra ne kam žmogui dievas, o kam dievui, jei ji/jis būtų, reikėtų žmogaus? Visažinis, visaaprėpiantis, visajudinantis ir staiga mėgstantis žaislus? Tikrai? Ar visgi, kažkokiu netikėtu rakursu, tai yra įmanoma sąjunga?
O gal dievas, kokį mums piešė masinės tikėjimo institucijos, iš tikro yra visai kitoks? Gal tai — gamta? Gal — meilė, tai yra, tiesiog vien jausmas? Gal tai — viskas, išskyrus, grumojantį žilabarzdį vyrą?
Laidą pirmiausiai transliavo LRT Klasika (dešimt “ačiū”!), o dabar ji gyva įvairiose platformose: LRT Radiotekoje, YouTube, iTunes ir, aišku, Spotify, kur ne vieną savaitę buvo klausomiausia visoje šalyje.
FILMAI
Namie: “Import/Export” (2007, Ulrich Seidl)
Mergina pasikartoja vokiečių kalbos žinias ir nerangiai atsuka savo intymumus kamerai — kažkas kitoje pusėje rėkia jai susikišti pirštus. Vaikinas, atlaiko apsauginio darbo apmokymų pažeminimus ir vėliau išrengiamas ir apspjaudomas chuliganų. Čia, palyginus su tuo, kas laukia, tik nedrąsi istorijų švytuoklės (iš Rytų į Vakarus ir atvirkščiai) pradžia. Ulrich Seidl yra panagių, pašinų ir išvaržų režisierius. Jo smarkiai realistiški, dokumentiką su vaidybą suplakantys, neparadiniai herojai ir juos gniuždančios ãplinkos primena pabėgimo siekiantiems žiūrovams, kad būna vertingų patyrimų ir aukštu žemiau.
Lengvai galiu įsivaizduoti žvilgsnio nukreipimus nuo Seidl veiksmo ekrane, ar pratisas skausmo dejones žiūrint kai kurias scenas. Bet mane toks kinas budina, šiurpina, verčia krūptelti. Be to, savo visų filmų plyšiuose austras prikamšo gyvenimo tragikomiškumo, juoko iki tol, kol jis tampa nejaukus ir nejaukos, kuri tampa juokinga.
Pasakojimas apie neasfaltuotą kelią į paprastus norus (nesakau: “svajones”) ir šilumą (nesakau: “laimę”) pasiekiamas per MUBI.
MUZIKA
Natūralumo ir tik tada pamokslo sauso
Dešimt rūšinių dainų į rinkinį šį mėnesį, tarp kurių neeilinis įvykis: net dvi manos bendrakūrybos su Roe Deers/Liudu Lazausku. Jose Karolis iš turbinės grupės Egomašina vokalizuoja pamokslą, kviečiantį ieškoti “Natūralumo”. Vaikinai Iš Padorių Šeimų tokiu tempu albumą įrašys kokiais 2050-aisias, bet kantrybės būti lėtūnais turime. •••Jei jums kantrybės nepakaks, laimei, yra švelnus Paul Dally, kuris žada būti “big deal” jei ne dabar, tai po mirties. •••The Serfs jau seniai banguoja lyg iš pamesto 80-ųjų įrašo. •••Genesis Owusu atplaukia iš Australijos ir man patinka jo agresija. •••Kaip ir lygtais vėl dantis turinčio Danny Brown synthrepai. •••Ir dar, ir dar: Yard Act užsiima smagia sinonimika, Art Feyman sugrįžta į praeitį, grupė @ nesiguglina, o Gary Numan, kaip smagu, kad jo hitų vis dar neatrado tiktokeriai. Žodžiu, the muzika.
VIETA
Koks blogas pavadinimas, kokia gera vieta
Vilnius pamažu sveiksta nuo restoraninio pretenzingumo ir jame randu vis daugiau vietų, kurios neaišku, kokiam žanrui priklauso ir kuriose viskas lyg numesta: tiek interjeras, tiek tavo striukė. Bet ten taurės dainuoja, o lėkštės saliutuoja. Rugsėjį atsilapojo dar viena tokia: “Vištidė”. Kaip pavadinimams jautrus ligonis, turiu pastebėti, jis mane šiek tiek purto (savininkės —merginos, duh). Bet ir baisesnius pavadinimus iškęsčiau, kad tik receptorius taip paikintų. Alessia veža tokius mėsgalius ir sūrius, kad jie patys jau yra patiekalas. Emilija šazamina natūralių vynų naujienas ir nesvarbu, koks tavo zodiakas, išburiau tau tinkamą. Natūralūs sostinėje iš lėto, iš lėto, tampa smagiu užsiėmimu ir vis gausėjančiu judėjimu (“Džiaugsmas”, “Le Travi”, “Yda”, “Saduto Tuto”, etc.). Viską gali neštis namo, arba išsidrėbti ir vietoje įsisavinti. Rekomenduoju išprašyti rikotos su alyvuogių aliejumi. Kiek buvau “Vištidėje”, tiek 90-ųjų repą girdėjau. Kartais, kai Alessia turi jėgų, išverdama sriuba. Aš nebežinau, ko dar norėti.
KNYGA
Roberto Bolaño “Prakeiktos žudikės”
Kaip jūsų reikalai su Bolaño? Gausiai lietuviškai išverstas, jis ką tik savo pomirtinę knygografiją padidino dar viena knyga. Vis dar manau, kad verta stumti nuo stalo daugybę skaitinių ir suimti į dvi rankas “2666”, gąsdinančiai didelį, kraupiai įtraukų ir itin žiaurų romaną-detektyvą-intelektualinį sprintą po blogio ir prievartos užkampius. Bet 880 puslapių gali būti nepakeliama skrolinimo nuvargintoms akims. Tada, laimei, ką tik radosi visiškai priešingas kelias — apsakymų rinkinys. Netolygūs (yra tiek praleistinų, tiek pakartotinai vertų skaityti), bet vėlgi būtinai prievartos, mistikos, literatūros ir poezijos, nomadizmo, seksualumo ir kažko itin negero nuojautos temas liečiantys fragmentai, privalomai su humoru ir mažai dūsavimo. Ypač titulinis “Prakeiktos žudikės”, kuriame prabyla kai ką kruvino rezganti mergina, sensacingas “Sugrįžimas” su numirėlio pomirtiniais atradimais ir futbolo vūdū istorija “Buba”.
Nelabai gausis pasiteisinti, kodėl vis dar Bolaño neskaitėte, tad greitai užkimškite Čilės literatūros pažibos spragą: storu kamienu arba skubriomis lentelėmis. Genijus tašomas visomis formomis. Eureka privalo turėti.
SAU
10 buvimo žmogumi taisyklių
Neraukykime nosių, kad Chérie Carter-Scott vadinama koučingo mama ir prirašė kažkokių neaiškų knygų. Bet man jos žmogų iš šalies įrėminantis dešimtukas pasirodė vertas išvertimo:
Tu gausi kūną. Gal jį mylėsi, gal jo nekęsi, bet tai bus tavo kūnas visai gyvenimo Žemėje trukmei.
Tau bus suteiktos pamokos. Neformalioje gyvenimo mokykloje kasdien sulauksi progos išmokti. Gali jas mėgti, ar ne, bet jos yra tavo mokymosi dalis.
Nėra klaidų, tik pamokos. Augimas yra eksperimentavimo, bandymų, klaidų, retų laimėjimų procesas. Tiek nepavykę eksperimentai, tiek sėkmingieji yra svarbios proceso dalys.
Pamoka kartojama tol, kol išmokstama. Pamokos tau bus pakartotos vėl ir vėl įvairiausiomis formomis, kol įsidėsi jas galvon. Kai vieną išmoksti, gali imtis kitų.
Mokymasis niekada nesibaigia. Nėra jokio gyvenimo etapo, kuriame nebūtų pamokų. Jei esi gyva/s, turi mokytis.
“Ten” nėra geriau nei “čia”. Kai tavo “ten” virs “čia”, tu netrukus suprojektuosi “ten”, kuri atrodys geriau nei tavo dabartinė “čia”.
Kiti tėra tavo veidrodžiai. Negali mylėti, ar nekęsti kažko kitame žmoguje, jei tai neatspindi kažko, ką myli, ar nekenti savyje.
Ką veiksi su savo gyvenimu — tavo reikalas. Turi visus įrankius ir resursus, kurių reikia. Tik tu sprendi, ką su jais darysi.
Tavo atsakymai yra tavyje. Tereikia žiūrėti, klausytis ir pasitikėti.
Tu pamirši visai tai gimdama/s.
TINKLALAIDĖ
Narpliojant kraujo liejimo priežastis
Sumautas pasaulis. Kol kažką bandai apkabinti, palaikyti, pasakyti “myliu”, jis kiekvieną rytą pasitinka prievarta ir mirtimis. Jau tuoj antri metai kaip gyvename su degraduvusios valstybės puolimu prieš Ukrainą. Tame mažai neaiškumo. Prievartautojas ir auka. Tačiau Izraelio-Palestinos konflikte viskas kur kas painiau, kitaip jis nesitęstų tiek metų, su tiek bandymų rasti ir tiek tyčinių pastangų nerasti sprendimo. Po gyvuliškos “Hamas” atakos (buvo šienaujama nesirenkant) ir Gazos ruožo gyvybes šiukšlėms prilyginančio Izraelio atsako (skaičiuojama 15500 žuvusiųjų, tarp jų 6150 vaikų) visuomenėje greitai sustumtos pusės, kas už ką, tačiau žudime tėra tik viena pusė — totalaus smerkimo. Joks miręs, ar sužeistas civilis nėra pateisinamas. “LRT Radijo dokumentika” bando ramiai paaiškinti raizgų darinį, jo pradžią ir vystymąsi. Nesakau, kad palengvės, ar viskas bus aišku, bet minų lauke žingsniai visada lėti.
NAUJI TERMINAI
Bijai būti be savo telefono? Jį padėjus kur toliau vaidenasi, kad kažkas ten jau skambina, rašo, patinkina. O gal išvis nežinai, kur nukišai? Apima stabas. Tau — nomofobija.
Lavonkalbė. Iš švediško dödprat (mirusi kalba). Kuomet pezi neturėdamas ką pasakyti, tiesiog vengdamas tylos. Taiklesnis small talk apibūdinimas. Būdingas afteriams.
Šūdifikacija. Originaliai kilęs iš Cory Doctorow enshittification — agoniją varančio proceso, kai internetinių platformų dėmesys perkeliamas nuo jų naudotojų į vertės generavimą savininkams. Tai galioja daugybei verslų ir paslaugų tiekėjų. O aš pridėčiau ir turinį, kultūrą. Kai serialai ištempiami be reikalo (galėjo būti viena, o virto penkiomis serijomis), kai knygos iš straipsnio perauga į du šimtus puslapių tuščio pilstymo.
PROKRASTINACIJA
➺Kas sveikiau ilgoje perspektyvoje: vaikščiojimas, ar bėgiojimas? Abu labai gerai, sako The New York Times apžvalga, bet bėgimas triuškina — sunaudojama daugiau jėgos, energijos, galios, širdis ir plaučiai veikia smarkiau. Ir apie kelių susidėvėjimą, pasirodo, taip pat daug mitų priskaldyta. Žodžiu, nuo problemų reikia ne eiti, o bėgti.
➺Kol Ozempic tvarko apetitą, CRISPR genų redagavimo technika dar labai, labai mažoje grupėje rodo neįtikėtinas galimybes sumažinti kitą mūsų negandą — cholesterolį. Jei taip, gal sulaukti 120-ies metų norėsis ne tik milijardieriams?
➺Amsterdamas užsimojo išsivalyti nuo nenorimų turistų srautų ir sugrąžinti Raudonųjų žibintų kvartalą gyventojams bei sumažinti nusikalstamumą. Imtasi didžiulio projekto iškelti sekso darbuotojas ir visą enturažą į tolesniuose rajonuose atsirasiantį “Erotikos centrą”. Rajonai vienas už kitą neentuziastingesni. Dabar ginčijamasi kokio dydžio tai bus projektas, kiek erdvių darbuotojams ir kaip jis turi atrodyti. Užmeskite akį į šias siūlomas cisternas su judančiais laiptais.
➺Būrys nučiuožusių entuziaztų 28-erius metus skaitė ir aptarinėjo vieną ir tą pačią knygą. Jie ką tik ją pabaigė. Ir prisipažino, kad liko jos nesupratę. Knyga: nepraduriamoji Jameso Joyce’o “Finnegans Wake”.
➺Rexas Heuermannas teisiamas už trijų moterų nužudimą. Peacock patrynė rankomis ir pasiūlė pinigų teisiamojo šeimai už galimybę filmuoti juos, belaukiančius teismo proceso.
➺Ką ten iPodai, ar nešiojami CD, ar net kasečių grotuvai (jiems žadamas sugrįžimas jau netrukus). Dar 1924-ais Mikiphone įgalino nešiotis plokštelę ir su šiek tiek surinkimo prakaito klausytis muzikos kur tik nori.
➺Pabandykite skaityti knygą įsijungę ChatGPT ir balsu užduoti kylančius klausimus. RupFox Reddit forume rašo, kad jis tai darė su Schopenhaueriu ir buvo priblokštas.
➺No Dickheads Pls! Rašymo internete manifestas. Pvz.: Naudok šią patogią rūšiavimo sistemą siaubingiems komentarams:
📂 Random Commenter
└📁 Opinions
└📁 Fucks given
└ 📁⚠ This folder is empty
➺Elektromobilius jau gali įkrauti… kelias, kuriuo jie važiuoja. Detroite bandoma kelio atkarpa, kurioje riedantys e-auto gaus papildomų pajėgumų savo baterijoms.
➺Pasaulio siaubai ir grožybės įstabiose foto akimirkose: AP metų nuotraukos.
MINTIS IŠSINEŠIMUI
“Pabudimo paslaptis slypi pabudime anksčiau nei reikia. Kai turi valandą-dvi tiesiog pasėdėti ramiai, pagerti kavos, neskubėti, tu jausies dešimt kartų geriau. Vėliau, galima sau leisti būti ir produktyviu rytais, jei tik nori.”
—Rašytojas ir programuotojas Simon Sarris