Vasaris Lietuvoje yra visiška neganda: žiema jau kaip ir akivaizdžiai pralaimi pavasariui, bet paukšt, sugrįžta ir grybšteli bjauriais nagais per veidą. Tada krūpteli. Kosteli. Dangus niekada nesišypso ir tie, kurie šiemet nebuvo Balyje, ima trūkinėti. John dos Passos gamtinę suktybę aprašė taip: “Ji nekentė šių apgaulingų dienų, kai žiema panaši į pavasarį. Tokiomis dienomis veide labiau išryškėja raukšlės, viskas aplinkui, regis, trupa, byra, atrodo, jog nėra nieko pastovaus.”
Duokite kovą! Visaprasmiškai: tiek patį mėnesį, tiek mūšį prieš nusmurgimą, blogas nuotaikas, padugnišką antrametį karą (radarinant!), bjaurias žinias, stumdomus žmones, blogą muziką.
Kovas ateina su dideliais pažadais, pažiūrime, kaip jam seksis juos pildyti. Viena aišku: bus daug gaivaus kino, kurį būtina aplankyti, susėsti drauge į sales ir iš jų išėjus leistis į diskusijas, ginčytis, gėrėtis. Kino komunija pravėdina smegenis ir pavasarį, nesvarbu, koks oras, vis tiek pradeda.
VARTOTOJO GIDAS® KOVUI:
Projektas: Dirbtiniu intelektu įkrautas išmanusis iš Lietuvos
Antraštė tik šiek tiek klikbeitiška. Nes: išties, Lietuvoje kartu su komanda šviesuolių surėmėme galvas ir per beveik 7 savaites nuo pirmo susitikimo sukonstravome kaip atrodytų artimos ateities išmanusis, jei jo užduotis būtų tapti draugu. Ne siurbti duomenis ir juos parduoti, ne ėsti kuo daugiau tavo laiko, ne nuolat tave pertraukinėti, o dirbtinio intelekto pagalba pavirsti tau parankiu bendrininku.
Pasiutusiai smagu įsivaizdavimus ir padrikas mintis rišlinti, matyti kaip tai įgauna formą, interfeisą, pagaliau, virsta pasakojimu, ar svetaine. Čia nėra tik kūrybinis kaprizas, mes rimtai užsimojome perkurti išmaniųjų ir mūsų pačių santykį. Pradėsime nuo mažų žingsnių. O dabar dalinuosi pirmuoju. Skaityti/naršyti galite a Phone, a Friend svetainėje, ar tiesiog sužiūrėti trijų minučių esmę:
Knyga: Georges Perec “Gyvenimas vartotojo instrukcija”
Pakaks dangstytis lengvomis knygutėmis, palikite jas vasarai ir suimkite į abi rankas šitą riebų vadovėlį apie pasaulio (gyvenimo) konstravimą. Beprotiškasis G.Perec (yra sukūręs romaną be “e”, o tada pailsėjęs skėlė kitą romaną su visomis balsėmis, išskyrus “e”) imasi aprašyti vieną dešimtaukštį Paryžiaus namą ir jo butuose tupinčius gyventojus, buvusius ir esamus. Bet aprašyti iki panagių, inventorizuoti jų aplinkas, baldus, maistus, nuotykius, ar jų nebuvimą, priešistores ir svajones, nusikaltimus ir bausmes, ligas ir neurozes. Ir dar nepamiršti nuolat pašmaikštauti. Nemenka užmačia, bet žymus oulipistas prisigalvoja dar kelis sluoksnius pasunkinimų: šachmatišką istorijų seką, geometrines pasakojimų sąlygas, specifinius uždavinius motyvų pasikartojimams, citatų kiekį kiekviename skyriuje ir taip iki begalybės. Tad šitie romanai (taip savo knygą liepia vadinti autorius) tampa dar ir daugiapakope mįsle, turinčią pavadinime žadėtą vartojimo instrukciją, kurios perprasti veik neįmanoma. Net itin sudokumentuotas ir pramanytas pasaulis priverstas pasiduoti kartu su vienu pagrindinių savo herojų Bartlbutu: visuma neaprėpiama ir ji nieko nepasako. Bet kai suraikome viską iki plonų riekių, mažų istorijyčių, detalių, niuansų — kažkas mums ima aiškėti.
Didelė drąsa ne tik parašyti, bet ir ryžtis išleisti (bravo “Lapui”), išversti (bravo Akvilei Melkūnaitei) šitą vaizduotės siautulį. Visai drąsu ir perskaityti.
Kinas: dėliojamės “Kino pavasario” favoritus
Mačiau, prisiekiu gerumą:
✺Siaubo filmas, kuriame siaubas yra kiekviename kadre, bet jį gali tik girdėti ir nujausti. Jonathano Glazerio “Interesų zona” (The Zone of Interest) bus nepamirštamas.
✺Sandra Hüller dar kartą fantastiška. Ji keliauja per devynis teismo pragaro ratus detektyve/santykių dekonstrukcijoje “Kryčio anatomija” (Anatomie d'une chute).
✺Gerajausmės “Svajonių atostogos” (The Holdovers) niurzgiantį Paul Giamatti profesorių priverčia atlapoti savo žmogiškumą netikėtoms, prievarta į vieną aplinką sustumtoms asaboms.
Ketinu matyti:
✺Planą, kuris greičiausiai neišdengs: apvogti savo darbovietę-banką, tada atsėdėti ir vėliau pasiimti pinigus. Tad “Delinkventuose” (Los delincuentes) bus daug sauso (žada kritikai) humoro.
✺Vaikystės traumas — suaugystės maistą “Kaupikuose” (Hoard).
✺Irano biurokratijos tragikomizmus “Žemiškose eilėse” (Terrestrial Verses).
✺Scenaristo sugrįžimą į mirusių tėvų namus, kuriuose jie toliau sau gyvena. “Visi mes svetimi” (All Of Us Strangers) tiek prigirtas, kad net įtaru.
WWW: Vienos minutės pagalba
Beveik visi žiūri ir tiki Andrew Hubermano (milenialsų Unikauskas) barzdotomis išmintimis, tai, jei jis sako, kad net trumpam sutelktas žvilgsnis į vieną tašką gerina susikaupimą po to sekančiose užduotyse, vadinasi, gerina. O tada kažkas nubėga ir suprogramuoja svetainę “One Minute Focus”: apskritimas, į kurį tereikia susitelkti minutei. Jau užsisaugojau tarp naršyklės favoritų.
Vieta: “Sakai Ramen”
Sunkiai su tais ramenais Vilniuje. Daug bandymų, bet neturime įpročio kaip kokie japonai užbėgti šešioms minutėms pasliurpti rameno ir skrieti toliau tarnauti. Ir neturėsime, deja — mums visada reikia restorano. Ir užkandžių. “O kombučios turite?”. Ramenas yra fantastiškas greitmaistis, kurį vidutinišką suskelti lengva, o kojas kertantį — kraupiai sunku. Nemažai jų esu sliurpęs Tokijuje ir apylinkėse, man daug kartų kartojo — sultinyje esmė. Bet aš tik veidas dubenyje ir pagirdamas apynaujį “Sakai” kaip šiuo metu vieną rameniausių, kartu kviečiu ten atėjus elgtis skubotai — čiupti, sliurpti su garsu, pakštelti padėką ir išlėkti. Taip daugiau pavalgys per pietus, jie geriau gyvens, o kombučių ir taip pilnas miestas.
Desertas: Beaningful
Kraftinių šokoladų LT bumą dar kadaise pradėjo Chocolate Naive, vėliau išstypo ir dingo aibė kitų, o dabar kur tik pamatau čiumpu Beaningful. Negaliu nepagirti pakuotės dizaino (dar ir suyranti!) ir pavadinimo, bet tai būtų niekai, jei jie nemokėtų turiningos plytelės pagaminti. Moka. Skoniai keliauja pro įvairias šalis ir lėtai skverbiasi pašokti su receptoriais. Ypač šoka tamsus pieniškas šoko su kadagių uogomis + sviestu bei juodasis su gianduja. Išdidžiai “Co-Created in Lithuania”.
Koncertas: Helado Negro
Gal ko nors švelnaus? Nežinau, ar HN muziką geriau atrasti per ausines, ar iškart gyvai — nesu jo girdėjęs koncerte, bet kėdės artėjančiam klausymui Vilniuje būtų pats tas. Jis puoselėja ramų auginimą, sluoksnių įvairenybę; šokti nereikės. Jei atsisakytume pablizgintų šauktukų, reikalingų kiekvienam pasirodymui užangažuoti (užjaučiu “8 Days A Week” — kiek jiems reikia panegirikų prasimanyti) ir nenaudotume aukščiausio laipsnio, reiktų pabrėžti, kad Helado Negro atvyksta tik ką išleidęs labai prie ausų limpantį albumą “Phasor”, aktualus ir pilnas kūrybinių jėgų. Atvyksta visai ne praeities šlovės trupiniai, o šviežias desertas ledų pavidalu. Kas ledų nemėgsta! Kovo 2, tai čia labai greitai @ Kablys + Kultūra.
Instagram: “Ką čia skaitai?”
Juodai balta nuotrauka, kurioje įvairūs žmogystos skaito. Tada kita nuotrauka, ką jie skaito. Tada trečia, ką jie rekomenduoja skaityti. Viskas. Vienas iš nedaugelių instų, kurios man pateisina kartkartinį programėlės atsisiuntimą (ir pažiūrėjus per daug šlamšto skubų ištrynimą). Tikiuosi, tai nėra kokio užsieniečio kopija, o jei yra, vis tiek palaikau už pastabumą ir trižingsnį projektą. Rekomenduoju pasekti tuos pradžioje nieko neįtariančius skaitovus, kurie tuoj bus užklupti maloniausio klausimo pasaulyje. Koks gražus į raides susikaupęs žmogus.
Tinklalaidė: “Bandymai suprasti žmogų #6: Auditorija”
Jei tik ketini ką pasakyti, ar parodyti, neišvengiamai nori akies, ausies, kitų juslių. Rašytojai turi skaitytojus, režisieriai — žiūrovus, reklama — vartotojus, socialinių tinklų gyventojai — sekėjus. Saviti auditorijos sinonimai tik iliustruoja jos įvairenybę. Auditoriją galima minkyti, skatinti jos prielankumą, sudominti idėjomis ir produktais, baisiai pamažu lipdyti naujas socialines normas, klaidinti, emocinti, mobilizuoti ir taip toliau.
Pasvarstykime apie auditoriją ir jos pavidalus, apie mūsų simbiozę, apie auditorijos svarbumą ir žiaurumą, apie amžiną prekybą dėmesiu. Kitaip tariant ir apie save, save veidrodyje ir save prie ruporo.
Mano ir gausių pašnekovų mintijymų laida pirmiausiai transliuota LRT Klasika ir radijotekoje, o dabar gyvena įvairiose platformose.
Dizainas: Japoniški viešbučiai siunčia linkėjimus
Neatsižiūrima, 90-ųjų dizaino svetainėje išsaugota popierinių viešbučių ir ryokanų pakabukų, prisegamų prie lagaminų, rinktinė.
Terminas: Ne binge watching, o stinge watching
Binge watching galime versti kaip “surijau”. Sakome: “savaitgalį surijau abuų “The Bear” sezonus”. Nebuvo sunku. Bet yra ir alternatyva. Ji ypač praverčia, kai randi kažką vertingo ir nenori nieko suryti, nori mėgautis, taupyti, gurmaninti. Tada anglakalbiai sako stinge watching, kurį versčiau kaip “suskūpinimą”. Sakome: “savaitgalį suskūpinau “The Bear” ir pažiūrėjau tik pusę pirmos serijos. Kitą pusę žiūrėsiu po savaitės”.
Dešimt mėnesio dainų: “I kicked a boy, until he cried”
Citata: apie darbingumą
“If you want a simple formula for having a good day, then get a workout done and do your most important task before lunch. Knock out those two things by noon and you really feel like you're ahead of the day.”
James Clear