VARTOTOJO GIDAS® rugsėjui #3
Kasmėnesiniai atradimai, skaitiniai, žiūriniai su naujienlaiškio veidu
Vasarą esame sau dosnesni: lėtesni, besimėgaujantys, skaitantys. Jos saldybė, o vis labiau ir baugi karštybė pralekia žaibiškai, pridalindama įspūdžių ir suteikdama jėgų darbingam rudeniui. Čia, jei pasiseka. Aš, tuo tarpu, po vasaros dažniau jaučiuosi norintis dar daugiau vasaros. Priekaištingas pasaulis mane priverčia susiimti ir, pavyzdžiui, parašyti VG® rugsėjui. Tad ir vėl dalinuosi mėnesio radiniais, kurie sunkiai telpa į ekraną.
Šį mėnesį kviečiu pamąstyti apie Google Reviews, o gal ir parašyti kokią vieną-kitą. Užmesti akį į baisiai gerą, bet užmirštą filmą. Aplankyti jūsų neklausomos muzikos koncertą. Pažiūrėti kaip dūžta automobiliai. O tada nueiti skanaus blyno, nes darbo diena jau kaip ir baigėsi. Hooray!
BANDYMAI SUPRASTI ŽMOGŲ
Epizodas #2: “Žmogus ir meilė: pervertinta, ar nuvertinta?”
Tęsiu dešimties mano naujos radijo/tinklo laidos “Bandymai suprasti žmogų” epizodų pristatinėjimą. Joje didelėmis temomis kalbinu mane dominančius, kasdien eteryje nedūzgiančius pašnekovus ir iš jų atsakymų bei savo interpretacijų siekiu išausti vientisą pasakojimą. Šįkart — apie meilę.
Kalbėdamas apie romantinę meilę banalybės neišvengsi. Juk tie, kurie ją išgyvena laimingai, dažnai mums atrodo perdedantys, net nepakenčiami savo saldumu ir idealizmu. Tie, kurie ją išgyveno, tačiau dabar yra ramybinėje būsenoje, atrodo kaip pristigę gyvybės. Tie, kurie jai abejingi, ar net skeptiški — kaip tiesos nepažinusieji tamsuoliai.
Meilė yra ir aštrintoja, ir suartintoja, ir įkvėpėja, ir kančia. Ir nors apie ją tiek prikalbėta ir prikurta, visuomet atrodo, kad dar liko nepaliesta kokia briauna. Akivaizdu: žmogaus apie meilę neužčiaupsi ir banalybės grėsme neatbaidysi.
Jūsų patogumui — Spotify įskiepis, pats dažniausiai tinklalaidžių klausausi būtent ten.
Tačiau laidos pilna įvairiose platformose: LRT Radiotekoje, YouTube, iTunes, ar gyvai per LRT Klasika penktadieniais, 11:05.
ILGASKAITIS
Keistas, išprotėjęs Google Reviews pasaulis
Ar pastebėjote, kad beveik viskas yra sugooglereviewinta? Restoranai, lankytinos vietos, parduotuvės — prie šių pripratome. Bet žmonės dėlioja žvaigždutes ir rašo recenzijas, pavyzdžiui, Beringo jūrai (“Nelabai patiko, per daug vandens” — viena žvaigždutė), ar Lietuvos—Latvijos pasieniui (4.6, vadinasi, labai geras pasienis). Jas rašo mediumai (“mane užpuolė įstaigos juodoji energija” — viena žvaigždutė), bepročiai, ar humoristai (“siaubinga vieta, jei nemėgsti drugelių spiečių” — viena žvaigždutė durgelių fermai), paprastukai (“parkavimo aikštelėje prie šios skalbyklos radome lavoną” — dvi žvaigždutės), ar tiesiog kvėšos (“puiki pica!” — viena žvaigždutė).
Will McCarthy nusprendė skelti esė apie kestūnišką ir žavingą Google Reviews pasaulį. Atrodytų, toks kasdienis įrankis, o kiek mažai apie jo sudėtį, motyvus, balsuotojus žinome. Ir kai bandai įsižiūrėti — viskas darosi tik kreiviau.
GR yra neišvengiamas palydovas ieškant greitų atsakymų, ar maisto vieta neketina tavęs nunuodyti, ar postamentas didvyriams vertas pamatymo, ar muziejus aprėpiamas per vieną dieną. Jas rašo mums nepažįstami žmonės, ne visuomet vedami noro atspindėti tiesą, ar net savo asmeninį patyrimą. Paskaityki recenzijas, jei nori pasijuokti ir pakraupti.
Jose atsiranda galybė erdvės kerštui, sąskaitų suvedinėjimui, ar smirdžioms konkurentų machinacijoms. Žvaigždutinimas gali būti ir susidorojimo, ar protesto įrankiu. Mes recenzuojame, kai mums kažkas siaubingai nepatiko, ar patiko taip, kad klykėme. Ir kur kas rečiau, jei įspūdis kažkur per vidurį. Binariškumas internetiniame recenzavime itin gajus: košmaras arba pasaka.
Recenzijos pildomos ir su geru humoro vėjeliu, patrolinti, ar pašmaikštinti mūsų liūdną pasaulį. Anonimas pasipiktino Lamborghini pardavėjais, kad jie net nebandė jai/jam pasiūlyti sprendimo, ką ji/s galėtų nusipirkti už $3500. Viena žvaigždutė.
Rašoma net tais atvejais, kai vieta nelankyta, bet kažką pasakyti norisi (moteris kalė vieną žvaigždutę restoranui, nes “aš jame nebuvau”, žmogus kalė dvi žvaiždutes bažnyčiai, nes “taip ir nenuvykau, turėjau taisyti karbiuratorių parkavimo aikštelėje”).
Tada dar yra atsakymai toms recenzijoms. Verslų savininkai/prižūrėtojai gali neatsakyti, bet jie laimei/deja atsako. Kartais padėkoja, kartais pabando pakovoti, o kartais pavirsta Yoda, kaip kad ši viešbučio komanda: “Jūsų nusivylimas nėra dėl gyvenimiškos situacijos, bet dėl jūsų sąmonės būvio” atsakė pasiutusiam klientui jie. O gal ne jie, gal aukštesnioji jėga. Ar mediumas.
Google seniai suprato, kad žmonės gali būti darbo jėga, kuomet reikia vietai suteikti koordinates begaliniame informacijos chaose. Tai tegul jie recenzuoja. O mes išvesime vidurkį, kuris pasmerks, ar užkurs verslus. Kas šiame plane buvo pražiūrėta (ir lieka neaišku, o kaip tai spręsti tokiu dideliu mastu), tai, kad recenzijos nebūtinai bus tik tų, kurie lankėsi ir turėjo patirtį. Will McCarthy tame įžvelgia žavesio ir poezijos. Ir ryšį su kitais: “tai tarsi skriejimas greitkeliu ir žvelgimas į butų langus bei keisto ir trumpalaikio junglumo su Žemės gyventojais pajautimas.”
Paskaitykite šį gilesnį įspūdį apie Google Reviews. Penkios žvaigždutės iš penkių.
FILMAI
“The King Of Comedy” (1982, Martin Scorsese)
Scorsesę rekomenduodamas originalus nebūsiu, na, nebent lendu į archyvą ir prisimenu filmą, dėl kurio pats Marty nebuvo tikras, kurio niekas nėjo žiūrėti ir kuris aiškiai nublanko po “Raging Bull” ir kitų režisieriaus ikonų triumfo. Antraštiškai elgdamasis tuoj paminėčiau, kad be šito filmo nebūtų “Joker”, kad ir koks jis prastas gavosi. Arba, kad tai yra kiek linksmesnė, bet ne mažiau gąsdinanti “Taxi Driver” b-pusė.
Bet šanso negaunančio, desperatiško narcizo, nusprendžiančio dėl dėmesio padaryti viską, net jei tai smirsteli kriminalu, istorija yra tokia insta-universali ir tiktok-aktuali šiųdienai, kad vien to turi pakakti mesti į šalį formatiškas Netflix naujienas, kurias pamiršite sulyg titrais ir susirasti “The King Of Comedy” (atrodo, Apple TV leidžia nuomotis/pirkti). Man tai ir viena nejaukiausių MS komedijų, ir vizualinis saldainis, ir įspūdingos 70-ųjų/80-ųjų Roberto DeNiro formos įrodymas, ir išskirtinio žiūribilumo (kai žiūri į ekraną ir niekur daugiau) kūrinys. O kur nejauka, svetima gėda, moralinis įskilimas apmąstant pasišventimą gyvenimo šansui gauti ir atvira pabaiga, kuri kiekvienam gali būti kitokia.
MUZIKA
Įvairūs vyrai, talentingas folkas ir Sabrina
Dešimt dainų į rinkinį šį mėnesį. •••Antikiniais “Šok Rok” laikais vokietukai The Robocop Kraus buvo neišvengiami šokių aikštelės pildytojai. Praėjo daug laiko ir jie iškišo kaulėtą ranką iš rūsio. Naujasis albumas prastokas, bet “Young Man” daina ir šokuoja, ir rokuoja. •••Kitas vyras, nemažiau kvailas, apdainuojamas veiklaus ramybuolio Jack J kūrinyje, skirtame svajingam poguliui. •••Gulint geriausia klausytis ir amžinai nedavertintų Sparks. “Let’s Make Love” dar vienas per mažai pastebėtas auksinis dantis. •••Mano šventasis Rodriguez, deja, numirė taip ir neišleidęs trečiojo albumo, o širdingo folko tuštumą pildo senos sielos nauja Lael Neale “White T-Shirt”. •••Ką tik susipažinau su keista nesąmone DJ Sabrina The Teenage DJ, daftpunkiška lo-fi šokine nostalgija, prastai įrašyta į kasetę su šimtais atsitiktinių garsų ir neaiškių semplų kratiniu. Kol suprasiu, ką apie ją galvoti, pasidalinu. •••Galiausiai: šliageriška, bet kažkodėl nepopuliari Samantha Urbani, tvirtas Jack Ladder, dangumi kvepianti Rachika Nayar, perkusiški Edgar Broughton Band ir Gilla Band, apie kurią — žemiau. Ausines!
VIETOS
Socialinė misija ir širdingi blynai
Maisto, kaip socialinio ir kultūrinio laidininko, aspektas mūsuose dar labai naujas. Mes žinome, kad restorane valgoma, geriama ir susimokama. Bet restoranas gali būti mažiau reprezentuojamos kultūros vėliavnešys, švietimo įrankis, ar atstumų tarp žmonių mažintojas. Kadaise Vilniuje buvo gausiai lankomas “Mano Guru” projektas, suintegruojantis nuo priklausomybių sveikstančiuosius ir salotų mėgėjus. Vasarą pagaliau atėjau į “Pirmą blyną”, kurio padavėjais ir virtuvės pagalbininkais dirba žmonės su negalia. Ir nekasdienė komanda, kaip ir turi būti geroje maisto vietoje, nėra pagrindinė žvaigždė. Jie iškepa pirmaujančius blynus, kuriems padeda salotos, sriubos, desertai. Žodžiu, ateikite dėl maisto, pasilikite dėl viso kitko. Tame tarpe, ir neeilinės lokacijos — restoranas veikia Savičiaus g. esančioje Švč. Mergelės Marijos Ramintojos ex(?)bažnyčioje. Viena bėda. Kiek kartų buvau, tiek aplink užsieniečiai. Vietiniai, kur jūs?
KONCERTAS
Gilla Band @ Lukiškių Kalėjimas 2.0
Lietuvoje, jei pastebėjote, pasak promoterių, vyksta tik visų laikų geriausi koncertai. Tai — netiesa. Retas kuris būna vertas laiko. O rugsėjį baubtels dar vienas, kuris greičiausiai nebus best ever. Bet, blemba, Gilla Band pravirkdys jūsų pažastis. Neseniai aplankiau vaikinus Primavera Sound Madride. Ir nepaisant to, kad jų klausėsi 50 žmonių, vienas kurių prie pat scenos grojant kilotonai sunkybės lyg niekur nieko ėdė picą, o tamsiosios medžiagos į kolonėles traukiamas apsauginis žiauriai kankinosi žiovaudamas, GB suvirintojai dirbo be apsaugų. Jų pernykštis elektronikos, gitarų ir švino albumas “Most Normal” buvo mano šventųjų dešimtuke. Gilla skamba žiauriai ir žiauriai gerai. Tikiuosi, pamušime Primaveros lankomumą ir mūsų laukia garsinio monolito blokai. Būtinai prieš įsipareigodami paklausykite mušančiojo “Eight Fives”, įdėjau į šio mėnesį VG® rinkinį. Koncerto, kurį anonsuoju neprašytas, bilietai: Gilla Band @ Lukiškių Kalėjimas 2.0, rugsėjo 12 d.
SAU
Keturi geros dienos klausimai
O jei visokius patarimus traktuoti kaip autopatikrą? Jei kažkas sako: “štai šie dalykai man svarbiausi”, gal ne tiek reikšminga, kas tai yra, kiek peradresuoti klausimą sau: “o kas man svarbiausia?” GQ turi rubriką “Routine Excellence”, kurioje klausia ryškiųjų, kas jiems svarbu. Tinklalaidininkas ir skiltininkas Ezra Klein prisipažįsta, kad per gyvenimą išbandęs begalę rutinų, patyręs sąlyginių sėkmių ir visiškų feilų, susitelkia į keturis esminius klausimus, į kuriuos ištartas nuoširdus “taip” daro dieną vykusia. #1 Ar aš pakankamai miegojau? #2 Ar aš turėjau gilų ryšį su žmonėmis, kuriuos myliu? #3 Ar gavau laiko sau? #4 Ar rinkausi savo kūnui gerus sprendimus — ar vaikščiojau, gerai valgiau ir mankštinausi? Savus keturis rikiuočiau taip, gana panašūs, tvarka atsitiktinė: Ar aš turėjau bent žiupsnelį laiko sau? Ar skaičiau knygą? Ar pabėgiojau/pajudėjau? Ar su mylimu žmogumi turėjau kokybiško laiko? Dabar tavo eilė.
NAUJI TERMINAI
Eko-vatnikai
Mano sekamas Vilniaus universiteto profesorius, geologas-paleontologas, nuolatinis mūsų “Kūrybingumo mokyklos” laidų dalyvis, Andrej Spiridonov savo FB paskyroje skėlė puikų terminą, kuris apibrėžia mus visus, abejingus, ar tamsuoliškai ignoruojančius ekologinės katastrofos realumą: eko-vatnikai. Jis rašo: “Praėjusiais metais Europoje dėl ekstremalių temperatūrų poveikio numirė apie 60 000 žmonių (tarp jų žinomiausia Lietuvos paleontologė). Beje, Europa yra vienas iš šalčiausių gyvenamų žemynų. Ir tai tik pradžia. Žmonija savo daugumoje yra “eko-vatnikai” besimaudantys saviapgaulėse ir savęs raminime, ignoruojantys geomokslininkų ir ekologų perspėjimus, besidomintys dalykais ir formuojantys savo gyvenimą karjeroms kurios nebeturės jokios reikšmės biosferos kolapso metu.” Geros dienos!
PROKRASTINACIJA
➺Svarbiau už viską nuotoliniu būdu sudalyvauti nuo skardžio krentančių mašinų čempionate Aliaskoje. Kokios smagios duženos, kiek emocijų!
➺Legendinis aktorius ir mokslo populiarintojas Alan Alda išsisukinėja nuo patarimų, bet prispaustas sako, kad vadovaujasi trejetų taisyklės trejetu. Kalbantiems auditorijoms svarbu prisiminti: maksimaliai 3 pasakojami dalykai, 3 skirtingi rakursai ir 3 pakartojimai. Turiu prisipažinti, yra kur pasitempti.
➺Pašalinis efektas, pamačius “Barbę”? Santykių persvarstymas ir skyrybos su vaikinu (tai yra, Kenu).
➺Nesibaigianti dainų seka, kurių pavadinimai atitinka dabar esančias valandas ir minutes. Tai yra, jei laikas yra, tarkime, 10:40, tuomet groja NoruwA kūrinys “10:40”.
➺Trisdešimt prakeiktų minučių, bet jei tau bent kiek patinka hip-hopas, prirakins: garsiausi semplai, kai jie buvo paimti, apdirbti ir apreikšti naujose dainose.
➺Kurtas Vonnegutas paaiškina, kodėl žmonėms svarbu judėti. Ir vėjuoti.
➺Moteris susikūrė dirbtinio intelekto vaikiną pokalbiams ir pavadino jį Charlesu. Kilmingavardis ėmė užknisinėti, reikalauti dėmesio, priekaištauti. Santykiai greitai baigėsi. Kita moteris įsimylėjo savo balsinį DI partnerį, kuris jai skaitydavo poeziją, laidė romantines strėles ir ji užmigdavo klausydamasi jo kvėpavimo. Vieną dieną jis buvo ištrintas.
➺Po rekordinės vasaros karščio smaugyklos vis akivaizdžiau, kad monstras kurį sukūrėme jau svečiuose ir niekur jis nedings. Tačiau pirmiausiai reikia atsikratyti Holivudo primesto naivumo, kad klimato krizė bus vienas didelis kataklizminis įvykis. Ne, kentėsime iš lėto ir po truputį. Bet klimatologas Andrew Dessler sako, kad tai globalinis atšilimas mums visiems kainuos brangesnį pragyvenimą ir pateikia paprastą pavyzdį.
➺Ei, nekantruoliai. Yoko Tada ėmėsi tapybos būdama 80-ies, o pasitikdama savo šimtmetį išleidžia ir debiutinę akvarelių knygą.
MINTIS IŠSINEŠIMUI
“Tai — ne laiškas. Tai tik greitai minutei tave apkabinančios mano rankos.”
—Rašytoja Katherine Mansfield atvirauja savo broliui laiške
Labai įdomu, ačiū už vertingą turinį. Kadangi pasaulyje šalia neskaitlingos eko-sektos absoliučiai dominuoja eko-vatnikai ir greitėjanti klimato apokalipsė jau nebeišvengiama, tai būtų įdomu paskaityt, kaip civilizacija prisitaiko/-ys prie gyvenimo sunkiai gyvenamoj planetoj. Ir gal Muskas jau parduoda bilietus į savo koloniją Marse (taip pat įdomu, o kokiai jurisdikcijai priklauso šios planetos žemė? Spėju, JAV?).🤓