VARTOTOJO GIDAS® rugsėjui #11
Vartojimas vartojimui nelygus, o dėl skonio ginčijamasi
Laikraštis: Kada paskutinį kartą pirkote popierių?
Nesu tikras, kokia lietuviškos kultūrinės spaudos funkcija. Susiskaldžiusi į atomus, ji dažnai bando ne auginti, vertinti, provokuoti, o pateisinti savo egzistavimą, atidirbti ir įsisavinti. Todėl turime per daug kultūros leidinių, per mažai skaitytojų ir vidutinišką kokybę. Ir tuomet amžinas “Litmenis” susiima ir pasikviečia “Le Monde”, uždraudžia sau rašyti, išverčia pastarųjų metų kelis prancūzų ilgaskaičius ir šitas bendras numeris staiga užgroja. Popierius veikia, kaip internetas neveiktų: pateisina sulėtėjimą.
Horizontus plečiantys rašiniai apie viltį tragiškais laikais, dvi islamo puses, griuvėsius kaip atminį, progerija sergančią šiuolaikinę McArchitektūrą, nesugaudomą woke’izmą. Viename numeryje! Nusipirkite jį, gal net du — “Literatūra ir menas” + “Le Monde” gali būti ir dovana. Sklando faktai, kad jau pusė tiražo išparduota — nestabdome.
Knyga: Benjamin Labatut “Kai liaujamės suprasti pasaulį“ (Rara, 2022)
Umberto Eco mokė — reikia turėti gerokai daugiau knygų nei gali perskaityti. Kitaip esi tik vartotojas, perdėm praktiškas. Tad Labatutas vos pasirodęs įsmuko į mano lentynų pilvą, o atsiverčiau tik Łukaszo Twarkowskio pakusintas. Jo ką tik pasirodęs spektaklis “Quanta”, pasirodo, turįs daug bendro su šia nefikcinės literatūros knyga. Matęs ir skaitęs galiu pasakyti: nesutinku. Iš knygos išsinešiau visai ne tas temas. Joje sutinkame mokslo haliucinacijų paraštes, kuomet suvokimas kaip viskas veikia ima sprogdinti iš vidaus, kai prieštaraujančios sąvokos sugyvena, matematika tampa poezija, fizikoje svarbsta elegantiškumas, išradimai naikina ir gelbėja žmoniją kone vienu metu, o beprotybė ir aštrus protas susikabina rankomis. BL kyšteli savo talentą išversti ir ištransliuoti nepasiekiamus mokslo laiptus į pirmiausiai, žmogiškąją dramą. Joje tiek genijams, tiek mirtingiesiems artima abejonė, konkurencija, aistra, idealizmas ir velniava. "Eureka!” turi.
Negrožinė knyga: Vinciane Despret “Ką atsakytų gyvūnai, jei užduotume jiems teisingus klausimus?“ (Phi, 2023)
Filosofo darbas yra nuolatos destabilizuoti: “bet juk tai tu gali matyti ir kitaip”. Despret “tai” yra gyvūnai ir ji čia apsiginklavusi ne tik skvarbiu kritiniu skalpeliu, bet ir drąsiais mokslininkais. Kartu jie vieną po kito guldo nepatogius, kreivus, retai užduodamus klausimus. Kas įdomaus eksperimentuose gyvūnams? Ar jie turi humoro jausmą? Gal karvės yra autistiškos mokslininkės? Labai malonus susivėlimas.
Filmas namuose: “La Circle Rouge” (Jean Pierre Melville, 1970)
Soctinkluose ką tik nosinėmis atmojavome prancūzų kino ikonai Alainui Delonui. Bet su mirusiais aktoriais reikia atsisveikinti žiūrint jų darbus. Galima apie juos pasiskaityti (AD ir ultra-dešinys buvo, ir kalėjime pasėdėjo už karo tarnybos vengimą, ir su Korsikos mafijos krikštatėviu vakarėliavo), bet žiūri filmą ir viskas aišku, ko jis buvo vertas. Pasirinkau legendinio noir žanro augintojo Jeano Pierre Melville lėtas, mažaemoces, tylias gaudynes “Raudonasis ratas”. Jame tūno ir nuostabi, 27 minutes trunkanti plėšimo scena be jokių žodžių, cigarete nei burna kalbantis Delono banditėlis, siurrealistiniai demonų egzorcizmai ir voriškas policijos tinklas. Ai, ir vidurinis pirštas skubiems neftlixo crime serialiukams.
Projektas: Pasakykite Anai kokia bus naujienų ateitis
Per vasarą nelabai įdegiau, bet kartu su A-komanda užkūrėme Aną, naujienų asistentę, kuri nepailstamai dirba naujienų surinkimo, atrinkimo, esmės išrašymo, personalizavimo darbus. Tam, kad jūs galėtumėte susigaudyti pasaulio įvykiuose per minutę-kitą ir nebūti įsiurbti į nesibaigiantį naujienyčių vorteksą.
Ana dar bandoma, tobulinama, todėl ir noriu pakviesti jus padėti ją testuoti, komentuoti, patarti ir, jei yra už ką, pagirti. Kūrėjų ausys įtemptos. Kol kas ji skirta tik iPhone turėtojams ir tiems, kas įveiks dviejų žingsnių Apple reikalavimus: pirmiausiai atsisiųs Test Flight programėlę, o tada jau įsileis ir pačią Aną.
Instagram: “Subway Takes”
Išduosiu savo žiūrimiausią Instaprojektą. Tai — beveik kasdieniai atsitiktines temas, bet neatsitiktinius personažus įsileidžiantys Kareem Rahma micro-intervai Niujorke, pavadinti “Subway Takes”. Formatas paprastas ir todėl toks geras: Kareemas pasisodina pašnekovą ir klausia: “So, what’s your take?”. Tada suteikia sekundžių savo tezei išdėstyti, tarkim: mergvakariai yra šlamštas, ilgaauliai batai vasarą — košmaras, prievarta metro — labai gerai taksistams, riebaus pieno negėrimas suminkštino žmones. Pradėkite nuo taksi vairuotojo, tęskite su pienu ir sužinokite kokių dviejų rūšių žmonės tegali išgyventi Niujorke. O taip pat skaičiuokite minutes iki kol koks idėjiškai kūdas LT komikas išspjaus šios laidos kopiją. Let them cook!
Kelionės: Lietuva atakuoja Prancūziją
Praleidau Olimpines Paryžiuje, bet gal dar sugausiu lietuviškąjį kultūrinį Prancūzijos antpuolį. Ten verda rimti dalykai. Vienas jų: MO ir Pompidou partnerystė. Keliolika lietuvių menininkų jau eksponuojami ir po to bus perleisti (arba jau įsigyti) bei nusipelnys vietos nuolatinėje Pompidou kolekcijoje.
Antras jų: “Kūrybingumo mokyklos” iniciatyva nufilmuotas Linos Lapelytės Baltijos kelio pavertimas šiurpiaode muzika. Būsima auditorija taps keli milijonai prancūzų moksleivių, bet ir mūsų jauniesiems tai gros nemažiau gražiai. Nors su “KūMo” esu susijęs esmingai, dalis projektų vyksta be manęs ir šį stebėjau kaip žiūrovas. Ir koks entuziastingas! Bus dar dvi pamokos su Manfredu ir b-girl Nicka. Bet pirmiausiai išgirskite Linos įgarsintą pavydėtiną baltijiečių drąsą.
Pasisekė prancūzams — kiek LT muzikos bus išgrota, spektaklių, parodų išeksponuota, paskaitų, pranešimų prasukta, ar “Magnetinės dainavos” silkės išragauta. Reikia ten įsiterpti ir patiems.
Tinklalaidė: “Bandymai suprasti žmogų #10: ar įmanoma be svaiginimosi?”
Viskas, baigiu savo tinklalaidžių brukalą. Paskutinysis epizodas apmąsto svaigulį. Svaigulys — įdomiai lietuviškai skambanti būsena. Jis yra kažkas už normalybės ribų. Lyg nesusipratimas amžinoje ramybinėje normalybėje. “Svaigulys” lietuviškai sako, kad kažkas sukasi, nėra stabilu, juda, mainosi. Jis tarsi susuka galvą, sujaukia protą, sumakaluoja mintis. Juk yra įprastybė ir yra svaigulys. Tvarka ir chaosas. Namas ir jį supurtantis žemės drebėjimas.
Lenkiuosi visiems skyrusiems laiko: Giedriui ir LRT, kurie patikėjo žalia idėja, idealiems pašnekovams, garsą meistravusiam Kristupui, idėją įkalbėjusiai Ulai ir jums, kurie klausėte. Laida jau kuris laikas valkatauja ir Spotify, ir LRT, ir YouTube.
Tyrimas: Geriausias visų laikų aktorius
Nesąžiningas, visada kažką nuviliantis darbas rinkti geriausius ir dar bandyti objektyviu būti. Daniel Parris nusprendė maxsistemiškai išskaičiuoti Amerikos aktorių-favoritą: sudėti filmų vertinimus, pasiekimus kasose ir oskarinius blykstelėjimus. Keistoki kriterijai, bet pažiūrime, kas gavosi: #5 Brad Pitt (ha-ha), #4 Jack Nicholson (per žemai!), #3 Al Pacino (turi būti tarp geriausių), #2 Paul Newman (gerokai per aukštai) ir #1 (labai geras, tik nesutinku, kad geriausias)… teks paspausti.
Paskaita: “Ko galime išmokti iš 2024-aisiais pasaulyje apdovanotų reklamų?”
Jau antrus metus gerai uogauju: keliauju per šimtus Cannes Lions, D&AD ir The One Show (trijuose pagrindiniuose rinkodaros ir kūrybingumo festivaliuose) dekoruotų darbų ir renku tuos, kurie turi unikalumo jėgos bei gali būti gerais pavyzdžiais ir įkvėpėjais mums čia, su mažesniais biudžetais, mažiau drąsia klientūra, ar ribotais resursais. Vilties žybtelti yra, o noro siekti gerų rezultatų niekas ir neatėmė. Kviečiu tiek reklamistą, tiek klientą-rinkodaristą čiupti savo komandas ir susipažinti su keliasdešimt svarbiausių atradimų bei pamokų. Neprailgs. O bilietai jau juda.
Spalio 10, 10:00 per Zoom. Klaustukai keliauja: bilietai@degadangus.lt
Dešimt dainų: “The last thing I need is another friend”
Ajajai koks geras Brokenchord atmosferinis siūbavimas, naujas mano DJ setų pradžios favoritas — El Panda Bear, komunistus aptarianti Molly Nilsson, kosminė 80-ųjų electro italė Patrizia Pellegrino ir pamoka gale nuo J.U.S.: negalvokite apie narkotikus, sako jis. Grojaraštyje rasite ne tik naujausią dešimtuką, bet ir visus prieš tai buvusius.
Laiko švaistymas: užrašinės, banginiai ir poezija
✺Charley Locke sako, jei nori pažinti žmogų, pažiūrėk jo Notes programėlę: mes joje nesiekiame pasirodyti (nebent esi influenceris 24/7), tad ir suverčiame ten tikresnius dalykus, visokius kvailus sąrašus, minteles, priminimus, būtinus pamatymus, ar būsimų pasimatymų schemas.
✺Ei, banginių pamatytojai! Yra svetainė, kurioje galite įkelti savo regėto banginio foto ir GPS koordinates, o mokslininkai su DI pagalba bandys identifikuoti konkretų didžiūną. Geriausia pyškinti jo uodegą, ji kaip pirštų antspaudas — unikali.
✺Mokytis poeziją mintinai yra sveikas užsiėmimas, tą girdėjome jau. Bet mokytis gerai ne tik dėl atminties struktūrų tvirtinimo, o pirmiausiai dėl jos įaudimo į savo mąstymą, kuris po įsiminto kūrinio turtėja ir auga.
Citata: apie laimę, ką daugiau
“Mes niekada negyvename, mes tikimės gyventi, ir, nuolatos ruošdamiesi laimei, neišvengiamai niekada nebūsime laimingi.”
Blaise Pascal (nujojau iš “Literatūros ir meno” pagirtojo numerio.
