Tol rikiavau metų favoritus, kol atėjo 2024-ieji, tada jau sausis ėmė bėgėtis ir baiginėtis ir nusprendžiau tas apžvalgas pirmą kartą per ilgus metus pamiršti. Ir žinot ką? Niekas nepasigedo! Čia eilinis priminimas ir net palinkėjimas — savo galvose atrodome kur kas reikšmingesni, nei esame iš tikrųjų.
Tuo pačiu pergalvojau kaip VG® galėtų keistis, kad išliktų naudingu, bet lengviau aprėpiamu. Jei DĖMES!O ir toliau bus ilgaskaite auditorijų ir brendų reikalų apžvalga, tai VG® matau kaip greitmaistišką negreitmaistiškų dalykų gidą. Pabandome naują formatą, tikiuosi, prilips.
Beje, jus labai kviečiu į vasario 8 d. dviejų valandų pranešimą apie dideles temas, tendencijas ir ateities aromatus. Komunikacija, technologijos, socialiniai reikalai, kultūriniai pokyčiai, maždaug 20 temų, kuriuos mus smarkiau, ar švelniau palies artimiausiu metu. Kalbėsiu per Zoom, bilietai kol kas €49, bet paklausėjant brangs, tad rezervuokite nelaukdami brangios ateities.
Dar nepre VG®? Pre!
VARTOTOJO GIDAS® VASARIUI:
Skaitinys: The Timeshare Comes for Us All
Visada sveika išbėgti savo domėjimosi lauko užribin. Pavyzdžiui, ar esate girdėję apie vieną smarkiausių scamų Amerikoje — vilioklišką pasiūlymą pirkti butą šiltuose kraštuose kartu su dar keliais suskiais? Jo parduoti beveik neįmanoma, o atsakomybė mokėti mėnesines įmokas bus perduoda iš kartos į kartą. Šitie stebuklai vadinami “timeshare” ir, kaip rašo geniali Caitlin Flanagan į The Atlantic, nuo tokio pasiūlymo pabėgti nepavyks. Nuostabi žurnalistika ir akis praverintis sužinojimas apie įžūlias manipuliacijas smegenimis.
Knyga: William Gibson “Neuromantas”
Ilgai iki lietuvių kalbos keliavusi mokslinės fantastikos garsenybė yra tikra pekla tiek versti, tiek sekti. Jos herojų užduotys keičiasi, terminai atakuoja, o erdvės mainosi beveik pykinančiu intensyvumu. Jis tyčiškai užsupa — spėriai persikeli į ateitį, svetimas patirtis ir universalius žmogaus iššūkius. “Nuo esamojo laiko jį nukrėtė nervinis drebulys”, diagnozuoja herojų būsenas Gibsonas ir mėto juos per kibererdves, sąmokslus, sukčių glėbius ir dirbtinio intelekto šarvus. Pasigąsdinkite ateitimi.
Filmas: “Poor Things” (Yorgos Lanthimos, 2023)
Buvau svetimam sapne ir nenorėjau grįžti.
Amato piką pasiekęs Yorgos Lanthimos pasielgė netipiškai. Užuot užsimėgavęs galimybe didintis biudžetus ir žaisti su kino žvaigždžių iškamšomis, jis įjunkė holivudieną tarnauti perversiškai, patyčiškai, pasakiškai savikūros kelionei.
Emma Stone ir Mark Ruffalo išlaisvinami iš tipinių rolių tramdomųjų ir pakusinami atskleisti savo elitinius sugebėjimus (Willem Dafoe apskritai retai būna neelitinis).
Ir įvyko taip, kad sėdžiu užvertęs galvą ir gaudau orą, blizginu akis, jaučiuosi patekęs į svečius pas tuos, kuriems rūpi viską pakylėti iki ypatingumo. Pribloškūs kostiumai (laike peršokę miniakai), savitai perplakta architektūra, masinantys interjerai (ypač laive), kinematografija (žuvies akies/durų akutės scenos), neštampinis garso takelis, išradingi titrai, kvatokliška choreografija ir t.t.
Tai — kūrinys apie laipsnišką virsmą žmogumi su visomis papildomomis sąlygomis: kūniškumu, skoniuote ir kvapuote, keiksmais, žiaurybe, neteisybe, iššokiančiais problemų pop-upais ir neįmanomai sunkiais pasirinkimais. Čia gyvenimo stiklinė geriama besimėgaujant varvėjimu pro kraštus. Viskas visur vienu metu, nesvarbu, kokios bus pasėkmės.
Seniai nebuvau patyręs, kad mane taip gerbtų naujas filmas. Beveik, o gal ir visiškai šedevras.
Vieta: “Desertų klubas”
Saldžiadančiai, pakelkite rankas, kas esate buvę Zietelos gatvėje? Žinau, kad niekas. Toli ji nuo visko. Bet Astos užkurtas “Desertų klubas” susidraugavo su Woltu ir savo protingo cukraus (ar ir becukrius) gaminius siunčia kurjerių greičiu. Vardinu, o jūs užsirašykite liežuviu: cinamoninė bandelė su kardamonu, bandelė su rikotos kremu, karijų tartaletė, kavos morenginis tortas, challah. Sėkmės nesprogstant.
Postas: Vardinių automobilio numerių tendencijos
Niekieno prašymu ėmiau ir apžvelgiau vardinių numerių madas ir pateikiau prognozes šiems metas. Smagiausiai, kad komentaruose pasipylė papildai ir net bendravimas vien vardinukais. Pridėkite savus, krūptelkite kokius 2500 eurų kainuojančius absurdus ant bamperių prisukinėja švaistūnai.
Parodos: “Tikėti, ar netikėti: sąmokslo teorijos” ir “Pasaulio dydžio paroda: mūsų migracijos istorija”
Su kuo pakalbu, tas nebuvo, ar net negirdėjo apie “Istorijų namus”. Be reikalo. Čia parodose įcentruojamas ne menas, o temos atskleidžiama per daugiaformatį pasakojimą. Neišvengiamai draugiška vaikams, tačiau pakankamai stimuliuojanti ir apsnūdusius suaugusiuosius. Pirmoji interaktyviai ir įvairiais rakursais rodo sąmokslo teorijas ir bliuškina jų balionus. Antroji leidžia prabėgti per lietuvių keliones į geresnį gyvenimą užsieniuose. “Istorijų namai” neveltui taip pavadinti, čia nesunku įsiklausyti.
Projektas: “Draft Social”
Dirbtinio intelekto galimybių persivalgęs Pablo Delcan sukūrė žmogaus varomą ne-DI įrankį paveiksliukams generuoti. Užpildote formą, įrašote paskatą ir Pablo jums nupieš iliustraciją. Kaip senais-gerais.
Tinklalaidė: “Bandymai suprasti žmogų #5: Žmogus ir senėjimas”
Pernai pradėjau savo tinklalaidės epizodų pristatinėjimą, nejau sustosiu vidurkelyje? Penktasis laidos epizodas yra apie senėjimą, kuris prasideda mintyse ir kurio mes taip bodimės. Jei bent kiek klausei, kas tau šiame gyvenime žadėta, suvoki, kad visi iki vieno per šiandien žengs žingsnį ta pačia kryptimi, net ir tie, kurie filtrų, savitaigos, ar svetimų rankų miklumo pagalba bandys apgauti, kad nepasikeitė nė kiek, o gal net atjaunėjo. Visi žinome — per dieną pasenstame diena. Ir visi žinome, kad per tą pačią dieną galime paaugti taip pat. Laida pirmiausiai transliuota LRT Klasika (dešimt “ačiū”!), o dabar gyva įvairiose platformose.
Dizainas: Meniu mados Amerikoje
Smagu pamaigyti The New York Times apžvalgą apie restoranų meniu madas, kurioje pabrėžiamas Cezario salotų, panna cotta kilimas, spalvingumas, meniu trumpumas, atskira erdvė nealkoholiniams kokteiliams, simpatiški-gyvūniški talismanai, neformalumas, dėmesys meniu žmoginančioms detalėms, pagyrimai darbuotojams.
Oskarai: Net nenominuotieji
Jei trūksta argumentų, kodėl apdovanojimai yra gana absurdiškas meno vertinimo barometras, The Guardian primena aktorius, kurie buvo pražiopsoti net ir už monumentalius vaidmenis puikiuose filmuose. Jie net nebuvo nominuoti. Pvz., Naomi Watts transformacija “Mullholand Drive”, nepamirštamas Paul Giamatti įkūnytas, merlot nekenčiantis rašytojas “Sideways”, ar fantastinė Sandra Hüller už pasiklydusią dukrą “Toni Erdmann”.
Dešimt mėnesio dainų: Pranašai, primadonos ir didelės kompanijos su plačiais čiuptuvais
Citata: apie vartojimą
“There is no product or service more ecological, sustainable and recyclable as the one we do not use.”
Philippe Bihouix